Landšafto architektai laikosi nuomonės, kad daugiau nei pusę sodybos aplinkos grožio lemia veja. Graži, išpuosėlėta veja pabrėžia dekoratyvinių augalų kompozicijų grožį. Žalia pievutė dažnai tampa įvykių centru: čia verda gyvenimas – ilsimasi, žaidžia vaikai ir suaugusieji.

Tinkamai įrengta ir prižiūrima veja gali džiuginti mūsų akis 10 – 15 metų. Vejos kokybė priklausys nuo daugelio faktorių: dirvožemio kokybės, dirvožemio paruošimo, sėklos parinkimo, sėjos laiko, tręšimo, laistymo ir t.t. Vejoms nebūtinas lygus reljefas. Gražios vejos gali augti kalvose bei šlaituose, tačiau labai svarbu, kad dirvoje nebūtų mažųkauburių ir įdubimų. Aukščiausiosios kokybės dekoratyvinė veja turi būti labai lygi. Žolynas sudarytas iš smulkialapių varpinių žolių ir vienodai tankus visame plote. Jame neturi būti kitų platesniais lapais varpinių žolių priemaišų, įvairiažolių ir piktžolių, nepageidaujami ir baltieji dobilai bei kitos ankštinės žolės. Žolyno spalva graži, dekoratyvi žvelgiant iš arti ir iš toli, vienalytė ir vienoda visame vejos plote.
Kad veja būtų išties graži, labai svarbu tinkamai paruošti dirvą. Vietoje, kur sėsite veją, turi būti įrengta gera drenažo sistema , kad veja neužmirktų, o besiformuojančios žolių šaknys gautų drėgmės. Užvežus naują dirvožemį svarbu neskubėti sėti naująją žolytę. Pirmiausiai reikėtų leisti sudygti piktžolėms ir tada jas nupukšti herbicidais. Natūralaus žemės susigulėjimo negali atstoti volavimas. Neturėsite gražios vejos, jei dirva žolių sėjai paruošta skubotai, nesusigulėjusi, gausu varpučių, usnių ir kitų daugiamečių šakniastiebinių piktžolių.

Vejų žolių mišinį reikia rinktis atskingai ir apgalvotai. Dekoratyviniai vejai keliama daug reikalavimų: ilgaamžiškumas, atsparumas ekstremalioms sąlygoms ( tokiom kaip šaltis, sausra, storas sniego sluoksnis), ilga vegetacija, smulkūs ir siauri lapai, intensyvi žalia spalva, didelis atsparumas mindžiojimui. Todėl mišinį reikia rinktis ne tik pagal pavadinimą, bet ir pagal procentinę bei rūšinę sudėtį. Reikia atkreipti dėmesį mūsų veja bus saulėtoje vietoje ar pavėyje. Todėl skirtingose sklypo vietose gali būti sėjami skirtingi mišiniai.

Kad žolė gerai ir greitai dygtų, reikalinga drėgmė ir šiluma. Saulėtą ir šiltą dieną rekomenduojama laistyti kelis kartus mažais vandens kiekiais, nestipria srove, kad nebūtų išplautos sėklos. Laistyti būtina, kai dirva išdžiūsta iki 10-12 cm gylio, veja praranda sodriai žalią spalvą, o žolės nustoja augusios. Vandens pilama tiek, kad velėna permirktų iki apie 15-20 cm gylio. Subrendusi veja laistoma retai, bet labai gausiai. Turi peršlapti visas maitinantis dirvos sluoksnis.

Augančioms žolėms nepakanka vien dirvoje esančių maisto medžiagų – jos praranda spalvą, tampa lengvai pažeidžiamos. Sudarant tręšimo planą, reikia atsižvelgti į vejos paskirtį, priežiūros intensyvumą, vegetaciją bei dirvos struktūrą. Sunkesniame priemolyje paprastai būna daugiau maisto medžiagų, jos sunkiau išplaunamos. Iš lengvo priesmėlio, kuris nėra toks derlingas, trąšos išplaunamos greičiau.
Dauguma vienmečių piktžolių žus veją pradėjus pjauti, tačiau kai kurias, ypač daugiametes, reikės purkšti herbicidais. Piktžoles reikia naikinti praėjus 3 – 4 mėnesiams po sėjos.

Žolyne atsiradusios samanos yra blogos vejų priežiūros pasekmė. Samanas galima lengvai išnaikinti, tačiau jų gali atsirasti vėl, jei bus tam palankios sąlygos. Pagrindinės samanų atsiradimo priežastys – pavėsis, rūgšti, užmirkusi dirva, prastas drenažas, mažas azotinių trąšų kiekis dirvoje. Išsprendus šias problemas, dažnai dingsta ir samanos. Jei plotas mažas, samanas galima iššukuoti grėbliu.
Mes padėsime Jums turėti nuostabią veją…